- įkarti
- 1 įkárti, į̃karia, įkórė
1. tr. įkabinti; įdėti: Įkorė vėliavą, tie negal ir nuimti Gs. Kap leido eglę, ir inkórė kituosna medžiuosna Alv. Užgina ausyse įkartus nešioti auskarus P. Reikia korį inkart Aps. | refl.: Avilys inskorė (įkliuvo, įstrigo) tarp šakų, maž padėtumėt atsukti Sdk. Bemerkiant linus, man dėlė kojoj įsikorė Lš. Į nugarą įkórusys nešiojau vaiką, kol paauginau Lnk.
2. refl. įlipti, įsirioglinti: Šiaip taip ir aš į grūšnią įsikóriau Sdb. Ar įsikarsiu [į ratus]? Senatvė Upt. Paukščiai į medžius įsikorę Rmš. Pradėjo abejoti, ar galės įsikarti į pilį M.Valanč. Ukš, o ko įsikórei! KlvrŽ.
3. tr. šnek. nemaloniai pasakyti, įterpti: Neįkoriau jam nei kokio žodelio Dbk. Turbūt kokį žodį jam įkorei, kad tave susitikęs stengias išsilenkti? Srv. Įkárti smailą žodelį BŽ338. Anyta įkórė žodį, t. y. pasakė: „patriūbyk, pabučiuok į šuns snukį“ J. Įkorė piktą pastabą Pt.
4. intr. menk. įkirsti, įpilti į kailį: Kai pagaudavo, vyrai vagiui gerai įkárdavo Trgn.
◊ gálvą įkárti padaryti ką negera, sukelti sunkumų: Tu man jaunai jaunuolėlei galvelę inkorei LTR(Slk).nósį įkárti įsikišti (į svetimus reikalus): Negražu įkárti nósį kur nereikia Slk.\ karti; antkarti; apkarti; atkarti; įkarti; iškarti; nukarti; pakarti; parsikarti; perkarti; prasikarti; prikarti; sukarti; užkarti
Dictionary of the Lithuanian Language.